- klėbuoti
- klėbúoti, -úoja, -ãvo J žr. klėbiuoti. 1. tr. krauti, nešti klėbiais: Klėbúos šieną su klėbiais Ggr. Šieną klėbiais klėbãvom – buvo šakės tik mėšlakapės Varn. Klėbúok šieną, klioki, nestovėk atsistojęs! Ggr. 2. refl. Krkl glėbesčiuotis. 3. refl. prk. dirbti imant ką į glėbį, apkabinant: Pri gerų rugių rišėjai sunku: par dieną klėbúokis klėbúokis, ir ta negal spėti Užv. Klėbuotis su rugiais reik geros sveikatos Vg. Įkyrsta par visas dienas su pėdais klėbúoties Trk. 4. refl. eiti imtynių, ristis: Ar aš eisiu su tavim klėbúoties?! Pasiuskis, eik į karčemą, jei nori! Vkš. Ko čia klėbúojatės, ar neparstosit?! Krkl. Juodu klėbãvos klėbãvos ir nė vienas antro neparmetė Krkl. \ klėbuoti; išsiklėbuoti; nusiklėbuoti; pasiklėbuoti; susiklėbuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.